testementas

testemeñtas sm. (2) K, NdŽ, KŽ; MitV122 (WP128) žr. testamentas 1.

◊ Naujàsis (Naũjas MitII330(Tlž)) testemeñtas KII224, K Šventojo Rašto Naujasis įstatymas.

Senàsis (Sẽnas) testemeñtas KII224, K Šventojo Rašto Senasis įstatymas: Tai pagiedojus ima iš Sẽno ar Naujo testemeñto ir iš paskaityto žodžio žodį kalba MitII330(Tlž).